Atsakymas daugiau negu paprastas: esu jauna (tikiuosi), sportiška (labai šviežiai), ir dviratizmą įsimylėjusi (tikrai!), mergina. Ne, - aš nelenktyniauju varžybose ir nesu jokia žinoma asmenybė (ačiū dievui!). Na, galbūt tik kažkiek esu pagarsėjusi Facebook'e, tarp kitų Vilniaus dviratininkų, nes, pasirodo, niekas nematė merginos, organizuojančios dviračių žygius! Sulaukiau daug nustebusių emocijų iš savo žygeivių... O kas gi man trukdo? :) Istorija, kuri prasidėjo tik 2014-ųjų metų Rugpjūčio mėnesį...
Organizuodama pačią pirmąją savo "kelionę", (į Trakus), nė nenumaniau, į ką veliuosi, t.y. nė nesiruošiau organizuoti didelio žygio. Kadangi iš mano draugų niekas nevažinėja dviračiu, pasiieškojau Facebook'e poros dviratininkų grupių ir ten parašiau, kad ieškau poros norinčių mane palydėti iki Trakų ir atgal. Tikėjausi, kad bent 3-4 žmonės susidomės ir prisijungs į šią mini-avantiūrą, mat dar prieš tai nė karto nebuvau nuvykusi dviračiu iki Trakų. Facebook'e iškart prisistatė reklameris Mariukas (tada to dar nežinojau :) ), pasiūlęs man sukurti renginį Facebook'e ir juo pasidalinti įvairiose grupėse, kad susirinktų daugiau žmonių ir kad apskritai ši žinia pasiektų daugiau akių. Na, pagalvojau sau, kad, matyt, vis vien susidomėsiančių šiuo trumpu atstumu bus nedaug, todėl nieko blogo nepagalvojusi, taip ir padariau.
Sukūriau renginį. Pasidalinau juo poroje Facebook'o grupių. Toliau Mariukas pasisiūlė padėti išplatinti renginį į daugiau dviratininkų grupių Facebook'e - neprieštaravau. Po pirmos dienos, susidomėjusių jau buvo virš 15. Na, pagalvojau, ir užteks, jau ir taip daugiau nei reikėjo. Tuomet Mariukas sugalvojo šį renginį (kartu su mano telefono numeriu) paskelbti www.vilnius-events.lt. Kadangi jis buvo tik jaunas studentas, maniau, kad juokauja, ir tikrai nieko ten nepaskelbs. Tačiau, žinokit, aš apsirikau! Mariukas buvo kuo tikriausiausias reklameris, - vėliau tuo teko įsitikinti dar ne kartą.... Kas žino apie kokį veikėją kalbu, linktels galvą. Į renginį pradėjo smarkiai registruotis žmonės... ir iki renginio datos skaičius pakilo nuo pradinių 15-os, iki 46 ! Na, šito jau tikrai nesitikėjau, o ir nenorėjau. Pamačiusi tokį skaičių, labai supykau ant Mariuko, kad paskelbė ir per vilniaus renginių puslapį, kuris tikrai pritraukė naujų veidų ne tik iš Facebook'o. Juo labiau, kad žmonės pradėjo man vakarais skambinėti ir klausinėti, kas čia organizuoja, kiek laiko truks žygis, ką aplankysime, kokia susitikimo vieta, kokia trasa ir t.t.... Pradėjo varginti, tačiau buvo ir šioks toks iššūkis išbandyti vesti dviračiais tokią didelę grupę žmonių pirmą kartą bandomu maršrutu!
Tiek streso, tiek prakaitą mušančio iššūkio buvo tą savaitę su kaupu! Tiesą sakant, visą savaitę beveik gailėjausi, sutikusi sukurti renginį šiam paprastam prašymui, kad kas nors prisijungtų prie manęs keliauti į Trakus :) Iš kelių žmonių šis renginukas tapo masiniu pasivažinėjimu... Nesiskųsiu, bet ir nesakysiu, kad suvaldyti minią žmonių buvo itin paprasta. Atvažiavo įvairaus pajėgumo dviratininkai : nuo pradedančiųjų iki tikrų sportininkų, dalyvaujančių dviračių varžybose. Nors pirmajame mano žygyje netrūko ir dviratiškų nelaimių (nebijokite, niekas nenumirė!), ir nesusipratimų, žygis tikrai buvo smagus ir pilnas įspūdžių. Tikrai nesitikėjau tokio draugiškumo iš kai kurių žygeivių, ir jaučiausi radusi naują sporto draugų šeimą. Su dauguma iš jų iki šiol palaikau ryšius. Po žygio žygeiviai netgi sugalvojo ir pakvietė mane į žygio "afterparty" vienoje Žvėryno smuklėje, kurioje susirinko paskutinioji, neišsilaksčiusi žygeivių grupelė. Liaupsių, padėkų ir skatinančių žodžių rengti panašius žygius ir toliau tikrai netrūko! Šitaip ir man pradėjo kilti vis naujų minčių, kurgi būtų galima dar nuvažiuoti ir sukviesti žmones jungtis kartu :) Dar ir dabar mintyse kirba, kokia bus mano vasara 2015-aisiais...
Detales apie pirmąjį žygį papasakosiu savo sekančiame rašinėlyje, kuris pasirodys visai netrukus...! Laukite tęsinio!
Trakų žygio "išlikusiųjų" šeimyna:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą