100 km žygis po Neries Regioninį Parką

Šiandien pradžiuginsiu papasakodama apie antrąjį savo žygį, kuris buvo suplanuotas visišku ekspromtu iškart tą patį vakarą po pirmojo žygio, aprašyto dviejuose paskutiniuose šio blogo įrašuose, ir įvyko vos dvi naktys po jo. Tad ir susirinkusiųjų skaičius buvo keliskart mažesnis - apie 15-20. Šįkart pasistengsiu sutalpinti žygio nuotykius į vieną dalį, kad paskiau neprailgtų tęsinio laukimas puse mėnesio :)

Taigi, žygis, apimantis beveik visą Neries Regioninį Parką, arba, bent jau, esminius turistinius ir kultūrinius taškus. Su trasa susipažinti galite štai čia:

Pasirinkta trasa nuo starto iki finišo buvo apie 95km ilgio ir važiuojamoji danga tikrai mišri - tiek asfalto, tiek akmeninio kelio, žvyro ir miško takelių - visko buvo. Tad trasą galėjo įveikti tiek kalnų dviračius mėgstantys, tiek ciklorosai, ir net pora plentinukų neišsigando trasos atkarpų su žvyru bei smėlingesnėmis miško vietomis.

Žygį pradėjome anskti ryte, taip pat nuo Spaudos Rūmų, ir pajudėjome pro Gariūnus Grigiškių link. Vietoj autostrados pasirinkome ramų , neseniai asfaltuotą keliuką, per Grigiškių sodus, kur atsitiko pirmoji žygio nelaimė-laimė :) Pajutau, jog mano naujojo ciklokroso pedalų ašis atsisuko ir neužilgo pamesiu vieną iš pedalų... Visada dėkojau tiems dviratininkams, kurie į mano žygius atvykdavo gerokai pasikaustę įvairiausiais įrankiais dviračiui, padangų pleistrais, pompomis ir panašiai. Porą minutėlių pasidarbavę, draugiški vyriški žygeiviai sutaisė mano bėdą ir galėjome tęsti žygį iki pirmosios stotelės - jau pirmajame žygyje aplankytų Stirnių malūno.

Ilgai neužsibūname ir judame tolyn link Rykantų. Įvažiavus ganą ilgą įkalnę, jau netoli Rykantų gaunu skambutį iš vėluojančio žygeivio - klausia, kur esame, ir kur link judėsime per sekančias 2 valandas... Sužinau, kad jų yra trys ir jie visi juda kuo greitesniu spyriu į pedalą link mūsų... Nusprendžiu, kad nelauksime, ir judėsime savu ritmu, kol jie mus, tikėtina, pasieks prie Pušynėlio restorano (apie jį vėliau). :) Rykantuose taip pat keli mūsų apsilanko vietinėje kebabinėje ir skanauja ypatingo skonio maisto. Kiek tolėliau už Rykantų mus pasitinka itin dardantis, akmeninis keliukas...besitęsiantis apie 5 kilometrus iki Lazdėnų pusstotės. Keletas žygio nuotraukų:

Kągi, linksma labai nebuvo dardėti juo, bet kai kurie MTB-šalininkai itin pasigėrėdami skriejo juo tolyn, kad jau nebebuvo įmanoma jų ir pasivyti. Akmeninį kelią keitė žvyras, o vėliau, plentinukų ir ciklokrosų džiaugsmui, - kietesnis, nors ir šaknimis nusėtas, miško takas. Netrukus pasiekėme ir vieną iš pagrindinių žygio kulminacijų - Kairiojo Neries kranto miško trasą jos oficialia pradžia. Kairiojo Neries kranto trasa ypatinga tuo, kad ji yra nusidriekusi palei didžiausią Neries kilpą tankiu pušynu. Pasiekėme Ausiutiškių regyklos bokštelį ir ten trumpam apsižvalgėme ir pailsėjome. Vaizdai išties puikūs, pora nuotraukų pasidalinu:

Pakeliui sustojome ir prie šaltinio, iki kurio patekti reikia nusileisti nuo stataus kalno, ir smagioje poilsiavietėje su pavėsine šiek tiek užkandome. Sotūs žygeivių žvilgsniai :)

Pasisotinę tęsiame kelionę Kairiuoju Neries krantu toliau link Panerių (maža gyvenvietė šalia Neries ir Vievis-Maišiagala kelio tilto). Toliau iriamės ilga įkalne link Verkšionių ir juose esančio legendinio restorano "Pušynėlis", nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į tą patį mišką ir tą pačią Neries kilpą ir pušyną, kurį kątik apvažiavome. Kadangi buvo šilta, pietauti nusprendėme lauke, kitų restorano lankytojų irgi netrūko - todėl užtrukome gerą valandą. Tuoj pat pavalgę sulaukėme ir savo spartuolių-gudruolių vėluojančių žygeivių, pasivijusių mus, patys nedarydami per daug poilsio pertraukėlių. Išties smagu buvo sulaukti dar kelių žygeivių jau pusiaukelėje ir suprasti, kad tikrai yra žmonių, "kaifuojančių" nuo tokių žygių ir net vėluojant darančių viską, kad mus pasiektų :)

Gerokai papietavę keliame sparnus ir ties Dūkštomis sustojame apsiprekinti dviratininkų maistu gerai sportuojantiems dviratininkams žinomoje Bioveloje :)

Ritamės tolyn pro Sudervę, Rastinėnų sodus Šilėnų link - antrosios Neries Regioninio Parko kulminacijos, su ilga istorija, Naujosios Rėvos Piliakalniu, regykla ir, ypatingai seniai supiltais grįstais akmeniniais keliukais...  Mano nuostabai, dauguma žygeivių nėra buvę šioje nuostabiai gražioje vietoje, kai kurie net nėra girdėję... Dalinuosi nuotraukomis iš ten ir visiems rekomenduoju apsilankyti! (Tiesa, ir pati visai neseniai atradau šią vietą, - buvo gėda nežinoti, kai sodas vos už 2 kilometrų...- bet tenka dėkoti vienam smagiam kalnų dviratininkui už Šilėnų stebuklo pristatymą man praeitą pavasarį.. :) )

Pasigėrėję puikiais vaizdais, skubame namo link Vilniaus. Dar 15 kilometrų - Taip, Šilėnai nuo Vilniaus Pilaitės rajono nutolę TIK 15 kilometrų atstumu! -, ir būsime prie starto vietos. Ilga įkalnė išnirus iš Šilėnų miško naujai asfaltuotu kalniuku nesustabdė mūsų noro kuo greičiau grįžti namo...

Šiaip ne taip (bent jau aš asmeniškai...) pasiekiame Spaudos Rūmus ir džiaugiamės įveikę antrą žygį per savaitgalį ir pamatę daug įspūdingų vaizdų, kuriuos būtinai aplankysime ir šiemet!

Mano asmeninis rekordas buvo pasiektas pabaigus šį žygį, dviračio matuoklis rodė 95km... ir nors buvau jau gerokai nuvargusi, sutariau su vienu žygeiviu suploti dar keletą kilometrų ir sumušti visą 100 kilometrų, kad gailėtis jau nebūtų ko. Grįžus namo, matuoklis rodė jau 107,5km... :) Pirmadienis darbe buvo sunkus :)))

Laukiu Jūsų komentarų, o jūs laukite kitų žygių įspūdžių netrukus, pažadu, nuo šiol prisėsiu parašyti dažniau :)

Keletas naudingų nuorodų:

Daugiau žygio nuotraukų ir kitų žygeivių įspūdžių rasite sekdami šią originalaus renginio nuorodą: https://www.facebook.com/events/1462991230622336/

Daugiau informacijos apie Neries Regioninio Parko pėsčiųjų ir dviračių trasas bei lankytinus objektus galite pasiskaityti jų tinklalapyje www.neriesparkas.lt 

P.S. žygių ir kitų renginių naujienas verta sekti FB puslapyje Neries regioninis parkas.